Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,
Mes tik mokame teisti,
Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.
Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..
Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.
Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.
23 notes
·
View notes
- Kokius azartinius žaidimus žaidi?
- Pasitikiu žmonėmis.
3 notes
·
View notes
Maniau, kad noriu daryti visus mažų mergaičių dalykėlius,
Šokiai, bučiniai ant laiptų, pirštų galiukai beveik besiliečiantys ore,
Maniau noriu būti pažadas kurio skonis
Kaip dramblio kaulo, kaip braškių ir šokolado,
Maniau noriu pabaigos kaip pasakoj,
Kur niekad nežinočiau kas tikrą, o kas tik sapnas,
Tai sapnavau, kad priklausiau tau,
Nemaniau, kad apsaugosi mane nuo visų mažų mergaičių dalykų,
Didelių vorų, stichinių nelaimių ir kitokių.
Niekad nesijaučiau tokia saugi, kaip tada su tavimi,
Bet kai prabudau, pamačiau aplink mus grotas
ir negalėjau prisiminti kas įvyko sapne.
<3
2 notes
·
View notes
Noriu vėl tave pažint.
0 notes
🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅
Išsivadavimas Saulėje
Materijos pliūpsniai piešia ant kelio,
Tinkline fotosfera pasiklysta.
Adatos ieško audinio,
Manieras iš skrajutės kartoja.
Sukasi kiekvieną mėnesį,
Iššūkį skelbia didesnį už žemę.
Meta lauk pasibaigusius procesus,
Portretas magnetinių vainikų.
Išspinduliuoja šaltą praeitį,
Astrofizikai pasineria į sūkurį - dabartį.
Skęstu kuriančiame abejingume,
Nuo chromosferos iki branduolio pėstute.
Kiša raudonoji milžinė reikalus,
Baltoji nykštukė išnyksta paplepėjus.
Per laiką pavidalas keičiasi,
Tikėk ja, protonai yra ten.
Vandenilis neįkaitęs be oro,
Visa kita tai helis.
Kvėpuoti išeina paviršiuje,
Bet atominiai pokyčiai šerdyje.
Retkarčiais sužiba anglis,
Dar rečiau geležis.
Pasitikėjimas lyg metalas,
Iki dugno savaime prispaudžia.
Lemia dujos likimą,
Ultraviolinį režimą.
Šiluma bei gyvybe apakina,
Atstato tave draugas - asmeninės ribos.
Energiją skelbk kur verta,
Tas išgalvotas vietas,
Net jas palikti verta.
Lekia su vainiko vėju,
Granulėmis, spikulėmis,
Šypsena veržiasi iš užvirusio puodo,
Krapšto degėsius su nuotaika.
Dėmė aš graži,
Neleisk manęs iškrapštyti,
Švytėsiu...
Mylėsiu...
Gerbsiu...
Mąstysiu...
Dėmių nėra daug,
Žybsnis,
Erupcija,
Pastangos,
Šimto kilometrų proveržis iš disko.
Pagaliau pakilsiu,
Horizonte laukia išsivadavimas,
Nuo tavęs, ateitį nuo kitų...
Aušra teka iš manęs,
nes juo patikėjau.
🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅🌅
1 note
·
View note
Gal galim šiandien nekalbėti?
Gal galim šiandien patylėt?
Man šitaip baisu Su tavim,
Ir šitaip jauku su tavim.
Lūpomis lieti mano skruostus -
Ir aš žinau ko tu trokšti.
Paimk mane už rankos -
Vesk pirmyn,
Per laukus, pievas ir jūras.
Per visa pasaulį eisiu su tavimi,
Jei tik tu laikysi mano ranką.
0 notes
guodžiu Tave, pati gulėdama kraujo baloje ir galvodama apie tai, kaip malonu turėtų būti nesulaukti ryto. sakau “viskas bus gerai”, nors pati labai retai tuo patikiu.
pasakoju Tau, kad mes visi esam svarbūs, kad verta stengtis, kad gėris yra, kad viskas turi priežastį, kad išeisi stipresnis – bet man pačiai taip sunku su savimi, kaip sunku tuo patikėti, juk visa tai tėra žodžiai.
tikrai noriu Tau padėti. noriu, kad Tau neskaudėtų, kad pasijaustum geriau. ir nemeluoju, kai sakau, kad verta, kad esi svarbus, kad visada būsiu šalia, kad esi mylimas. aš nemeluoju, nes tikiu Tavimi, Tava stiprybe ir savo meile Tau.
bet kai kalbu apie save, atsiranda tiek detalių, iš arti matomų nepagydomų žaizdų ir aš negaliu tuo patikėti. galiu gelbėti ir slaugyti žmones, kuriems to reikia. bet nežinau, kaip padėti sau. kažkodėl save gelbėti daug sunkiau – nelengva įtikinti save, kad esi to verta, kad pajėgsi. taip sunku, kai padedi visiems, išskyrus sau.
gal kartais mums reikia svetimų rankų, žvilgsnio iš šalies, kad atsistotume ant kojų. gal kartais nebegalime patys savęs pakelti.
ir tai nėra gera naujiena man, nes aš būdama visų sielos gydytoja, neturiu žmonių, kurie padėtų taip pat ir man.
neišmokau prašyti pagalbos – ir neatrodau kaip ta, kuriai jos reikia. tartum visada pasakau, kad susitvarkysiu, kad nežinau, kaip jie gali man padėti, o tai jie supranta kaip atstūmimą. nors kartais velniškai norisi, kad verkdama prašytum išeit, o jie sakytų, kad aš nesuprantu to, bet jie privalo likti dėl manęs. ne dėlto, kad paprašiau, bet nes pastebi, kad man to reikia.
40 notes
·
View notes
Ei, bus kas mylės
Ir ką mylėti, tu palauk
Išmok šokti viena
Ir leisti kalnams nuverst tave
Nes žinau, kad gali pati
Atstatyti namus
- Gabrielė V. "neviršyk greičio"
44 notes
·
View notes
Places that i miss 🥺
12 notes
·
View notes
Kadangi Lietuvos group chatas išnyksta, prašome visų jungtis į dc.
8 notes
·
View notes
Toks tas vienišumas. Norisi dažyti lūpas, dėtis aukštakulnius ir sukneles, šokti prieš veidrodį, daug rūkyti, per daug rūkyti, važiuoti visomis galimomis kryptimis, norisi dėmesio ir lygiai tiek pat nedėmesio. Tokios tos dienos. Tingios, su daug kavos puodelių, bet visad po vieną, užtrauktom užuolaidom, nematant pasaulio, kuris sustojęs, tylinčiu telefonu, jaučiant, kaip laikas lėtai slysta oda. Tokios tos naktys. Ilgos ir bemiegės, raudonu vynu nudažytos, su netylančiom mintim ir netylančiu automobilių ūžimu už lango. Tokie tie jausmai, nerimaujant dėl ateities, liūdint dėl praeities, gailintis klaidų, kurios amžinai paliko dėmę ant mano karmos, kartojant sau, kad negalima gailėtis, planuojant sugrįžimą ir kuriant scenarijus savo galvoje, kaip šį kartą elgtis teisingai, kaip nebedaryti klaidų, kaip apsimesti, kad nerūpi. you can never go back - tokios tos klaidos, sugriaunančios ateitį, praeitį, principus ir tuos pamatus, ant kurių jie pastatyti, sudrebinant visus įsitikinimus, žinant, kad jos ir tas gėdos jausmas tave persekios visą likusį gyvenimą. Toks tas vienišumas.
16 notes
·
View notes
Wtf kai mane nervina tokios panos kur dedasi aukščiau save už kitus ir akis drąsko naglai net nežinant, kad niekuo nesiskiriu nuo jos. Tiesiog tas naglumas pas jas. Nu tokias karma turi baust stipriai, kad nusileistų.
Liepos 7, 2021. Trečiadienis 05:23
15 notes
·
View notes
Kartais žmonės visą gyvenimą ieško, o kartais randa per vieną dieną...
Kartais taip norisi išsakyti visa tai, kas kaupėsi, o kartais, norint suprasti vienas kitą, tiesiog tereikia tyliai sėdėti kartu ir daug apie ką nors mąstyti...
Kartais išjungiame visus telefonus, kad nė vienas iš mūsų nevaržytų, o kartais sėdime apsikabinę telefonines ausines, ir drebame iš nervingumo laukdami vieno vienintelio skambučio.
Kartais užsisukus į anklodę ir vis tiek negalime apšilti, nes iš tikrųjų šalta ne išorėjo, bet ten, viduje, širdyje.
4 notes
·
View notes
Ar buvau paukštis, ar narvas?
Ar buvau savimi, ar viena savo tėvų?
Ar buvau saugi, ar dusau?
Nes paukštis yra narve, o narvas yra mieste
O miestas pastatytas iš akinamai baltų miltų
Ir gražių melagysčių
ir galbūt negalime pasirinkti ką sapnuojam
labiau nei tai kas esam, o gal ir galim
jei pagaliau pamatytumėm visą melą ir miestą ir narvą
kuriame esam, pamatytumėm daug kitų dalykų,
pamatytumėm duris, išėjimą ir galėtumėm išskristi.
<3
2 notes
·
View notes
Sudiniausias jausmas turet Bieliauskaite fb drauguose ir pastoviai matyt depresovus meiles memus fy page kai eina per breakdowna, like cmon girl, I’m starting to miss your man also 😭 lemme unfriend this bish
0 notes
visą dangaus žvaigždėtą skliautą tau atiduočiau, jei to panorėtum
4 notes
·
View notes