,,Ji niekada neatrodė graži. Ji atrodė kaip menas. Ir menas neturėjo atrodyti gražiai, turėjo priversti tave kažką jausti".
13 notes
·
View notes
'reality' in Lithuanian
9 notes
·
View notes
Nebesijaučia 20’s, kai perkopi 25.
7 notes
·
View notes
Mes turim kentėti. Tik skausmas mus įprasmina. Dėl skausmo gyvenam. Dėl jo mylilm(ės). Dėl jo sąmoningai esam naivūs. Iš jo gimstam. Su juo mirštam. Prisiminki tai, kai paryčiais eisi iš proto ir kai niekam nerūpėsi
9 notes
·
View notes
gražaus vakaro
8 notes
·
View notes
Studying for my finals, pt. 1
So while I am studying for my finals, I decided to share my favourite music pieces related to my studies - music from Lithuania, Latvia, Estonia and Finland.
This is Obelija - as far as I know, they only released one album, but the Lithuanian folk songs they sing are so damn cool. You can find them on Spotify, the album is called Tu Žalioji.
9 notes
·
View notes
no idea how I got today's wordle considering it's been months since I last attempted or studied
10 notes
·
View notes
dabar
tu tiesiog
istorija, kurią
pasakosiu savo vaikams,
kai jie paklaus apie širdies skausmą.
9 notes
·
View notes
Dabar dažnai pamąstau, kad visgi kitokį žmonių prie savęs norėčiau turėti. Bet suprantu, kad turiu tą kurio esu verta, o kadangi nesu verta daug tai turiu ką turiu... Ir tas labiausiai skaudina, nes žinau, kad jeigu viską užbaigsiu tai reikš mirtį man nes aš niekada daugiau jokio kito žmogaus neturėsiu šalia savęs. Nes tiesiog niekas manęs nemyli ir nenori, nes visada yra geriau negu aš. Ir esmė tame, kad jo, aš mirti noriu bet nebenoriu kentėti, o jeigu bandyčiau viską užbaigti tai kentėčiau beliekaip ir tiesiog to nenoriu nes ačiū, bet prisikentėjau per savo gyvenimą iki soties, daugiau nenoriu. Noriu tiesiog būti tiek suicidal, kad tiesiog užbaigčiau savo gyvenimą ir viskas.
Nežinau, kad blogiau būti vienišai ir būti su žmogumi, kuris nėra tau skirtas...
10 notes
·
View notes
Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,
Mes tik mokame teisti,
Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.
Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..
Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.
Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.
21 notes
·
View notes
Pilka kasdienybė
Iki kaulų smegenų įgriso ši pilka kasdienybė, kada keliesi anksti ryte, eini į mokyklą/darbą, ten praleidi pusdienį, sudalyvauji savo mėgiamose veiklose ir grįžti vėlų vakarą namo... Tada vėl atlieki būtiniausius dalykus, miegi ir vėl keliesi. Tai kaip užburtas ratas. Viskas sukasi ratu, tas pats per tą patį. Vieną dieną pradedi jausti, kad "perdegi". Sunku keltis, nieko nenori, viskas ima nesisekti, kitaip -griūti. Bet tu negali sustoti, nes privalai eiti į mokyklą ar į darbą, niekas kitas juk už tave to nepadarys. Todėl eini. Klumpi, stojiesi, bet eini. Dienas ištverti darosi vis sunkiau, o dar aplinkiniai su savo kvailais klausimais arba mokytojai reikalaujantis namų darbų užduoties atsakymų, kuriuos vos įstengei padaryti...Jauti, kad nebeištempsi. Daugelis nesupranta tokios savijautos. Jie to net nenumano, o apie įsivaizdavimą viso to, net nekalbu. O kas jei bent kartą į savaitę ar net mėnesį turėtume galimybę trumpam sustoti? Trumpam atsipūsti ir atsibusti nuo šio užburto rato. Žmogus ne robotas, jis neveikia be perstojo pajungtas ant batereikių ar laidų. O mes dar stebimės, kad Lietuvoje tiek daug savižudybių ar, kad šiaip nelaiminga šalis esam....
Tiesiog... vakaro pamąstymai.
7 notes
·
View notes
logo for my band turūpi
6 notes
·
View notes
Keliaujam į kalnus.
*UPDATES TO FOLLOW*
5 notes
·
View notes
Aš tavęs negaliu pamiršti. Jau praėjo 8 metai. Kiekvieną rudenį prisimenu mūsų pokalbius telefonu, kai grįždavau iš paskaitų. Kiekvieną rudenį prisimenu, kaip lietingą rudenį mes pirmąkart susitikom Kauno geležinkelio stoty. Ir kaip stipriai tu mane apkabinai. Kaip šypsojaisi. Tu šypsojaisi ne tik lūpomis bet ir žydromis akimis. Visą vakarą! O ar pameni, kaip nešėm vyną, ir kiek jo pakeliui išgėrėm? Kaip vaikščiojom zigzagais aplink balas. Kaip kad vienas su kitu būdami mes vaikščiojom zigzagais aplink savo problemas? Kiekvieną žiemą prisimenu, kaip mes šventėm Naujuosius metus - tu su draugais Kaune, o aš Vilniuje. Kiekvieną Valentino dieną prisimenu, kaip po paskaitų tau pirkau saldainius Saulėtekio Iki, ir paskui sėdau į traukinį.
8 notes
·
View notes
kur yra tavo saugi erdvė? kas yra tavo saugi erdvė?
4 notes
·
View notes
Žr užpisa gyvent mood
2 notes
·
View notes