nezinaukamsitasblogas
nežinau, alter ego
edgy ir bitter bajeriai | vaizdneliai iš Lietuvos | depresijos dienoraštis
4100 posts
Don't wanna be here? Send us removal request.
Last Seen Blogs
merlinholidays
Merlin Holidays
co-opmode
Co-op Mode
little-liondan
Miss Chanandler Bong
saurongirlboss
80s mutant
Text
ar matai plėšrūną, kai žiūri man į akis? priešais tave – mažas bejėgis padaras, kuris stebi tave ir šypsosi. ar tu bijai būti vertinama, ar bijai, kad po intensyvaus nagrinėjimo šypsena persimainys į pasišlykštėjimo kupiną grimasą? kaip dažnai tą išgyvenai, kad tai tapo tavo įprastine reakcija?
mes abu esame sofistikuoti plėšrūnai. keičiamės frazėmis, kuriame savo pasaulius, giliai viduje jausdami, kad taip reikia, kad tai yra teisinga. mažiau komplikuoti gyvūnai nesiekia suprasti, kokie kitų plėšrūnų motyvai. jie priima šypseną, atidų žvilgsnį kaip agresiją. jie rodo dantis, tik kai įkanda, jie seka kiekvieną žingsnį, kai nori pulti. ar tu jautiesi puolama?
aš niekaip tau neįrodysiu, kad neketinu perkąsti tau kaklo. galbūt netgi atvirkščiai, bet, kaip visą laiką, žmogaus pasaulis yra kiek painesnis. mūsų sąmoningumas ir noras pažinti ir suprasti reiškinius ne tik stumia mus į priekį, bet ir pakiša koją. kaip tavo baimė būti teisiama, kai viskas, ką aš tuo metu darau, tai geriuosi tavimi. tavo frazių struktūra, tavo nesustabdomu minčių lietumi, tavo kūno judesiais, tavo veido bruožais, tavo buvimu šalia.
tavo baimėje yra slapta subtili tiesos dalis. žmogaus žavėjimasis nėra tyras kaip vaiko malda. jį lydi painių emocijų ir pojūčių rinkinys, tame tarpe ir vidinė frustracija, provokacija susidurti su grobiu, kurio nenori sunaikinti. kai laikome mažą mielą gyvūną, norime jį suspausti, vietoj to glostydami ir stebėdami. kartais jį prisijaukiname ir pirminis smalsumas pavirsta į globėjiškumą, kartais jį paleidžiame pasilikdami tik abstraktų prisiminimą.
galbūt aš stebiu tave, nes aš noriu sulaukti leidimo, kad galėčiau tave suspausti. aš noriu pamatyti, kad tu daugiau nejauti nerimo dėl scenarijų, kuriuos sugeneravo tavo protas. aš noriu tau įkąsti, kai to norėsi ir tu.
0 notes
Text
Pilies g. pradžia, Vilnius. 1900 m.
S. F. Fleury
5 notes
·
View notes
Text
Violeta Bubelytė. Iš ciklo „Autoportretai“. Nude 57, 1993 m.
23 notes
·
View notes
Text
kokosas
instagram
13 notes
·
View notes
Text
aš 👏 nekenčiu 👏 dabartinio 👏 google 👏 algoritmo
#fuck internet these days#paieška lietuvių kalba ir taip sudėtinga#kodėl dar reikia apsunkinti gyvenimą
3 notes
·
View notes
Text
Vytautas Kasiulis, Natiurmortas su vaisiais
7 notes
·
View notes
Text
kartais grįžus namo man pradeda trūkti oro. šis pojūtis kyla iš gėdos ir nesaugumo jausmo, kurį pajaučiu kas kartą, kai kažkiek atsiveriu pasauliui. gan ilgą laiką pasirinkdavau stebėtojo vaidmenį ir tyliai plaukiojau savo mintyse, kol aplink mane vykdavo aršios diskusijos. atrodydavo, kad mano galvoje neliko žodžių, arba jie yra tokie sunkūs, kad aš neturiu jėgų jų ištarti. tai yra kaip savisaugos, energijos taupymo priemonė, kuri mane užklumpa reguliariai. bet, kai tas sunkumas vėl nurieda nuo mano pečių, aš vėl galiu būti savimi ir po ilgų tylos pertraukų mano asmenybė išlenda į dienos šviesą. tada aš prisimenu, kokia tai yra pažeidžiama pozicija. tiesa ta, kad aš nesijaučiu saugiai šitame pasaulyje ir nemanau, kad nuo vaikystės pabaigos kada jaučiausi priešingai.
4 notes
·
View notes
